vynius

vỹnius sm. (2) 1. LL270 vynininkas. 2. Snt menk. vynas: Išgėriau tris butelius vỹniaus Kdl. Įsitaisė vyrai tą vỹnių gert Rs. Dabar jaunimas į vỹniaus bonkelę tik žiūro Vlkv.